---

Žinaaaaau, jau per ilgai erzinu sociale su šio kepinio eksperimetais.
Pastaruoju metu esu užleidusi savo užklasines veiklas. Neverta čia daug plėstis, nes tikiu mane puikiai supras kiekviena dirbanti ir aktyviai gyvenanti dviejų vaikų mama. Nesiteisinu, nes žinau – tikrai galiu rasti laiko, jeigu iš tiesų noriu. Kol kas gaminti, fotografuoti ir rašyti receptus noro buvo mažai. O bet tačiau jau kelios dienos voliojuos po Kipro saule, ir manau damušiu pagaliau šį blogo įrašą.

Iš kokio 7 prisėdimo.🤪

Taigi pradėkime nuo aprašymo, patarimų, tada keliausim prie recepto eigos.

KEPINIO KILMĖ

Ilgai svarsčiau, kaip čia užvadinus šį kūrinį. Man tai tarpinsis variantas tarp Cheesecake ir Crumble arba Crisp. Tuo pačiu, puikiai tiktų prierašas „barsai”, nes pirminė idėja ir buvo padaryti kąsnelių-batonėlio tipo pyragaitį. Visgi su laiku supratau, kad man asmeniškai skaniausia jį valgyti tiesiai iš kepimo formos. Kabliuojant šakute.

Tačiau jeigu yra noro pateikti lėkštutėse, tvarkingai, jis puikiai pjaustosi atšalęs. Tad tai daryki tik ištraukus iš šaldytuvo, o galima ne ir palaikyti šiek tiek šaldymo kameroje.

Nors nuotraukose pateikiu su jogurto, nieko čia tokio nereikia. Na nebent labai nusaldinsi uogų sluoksnį. Jo dėka, kepinyje pakanka drėgmės ir kontrasto, tik kaip minėjau – svarbu nenusaldinti. Paskutiniu metu dariau su spanguolėm ir žiubsniu ksilitolio. Nuo vienos uogienės traukė burną, bet susisluoksniavus į pyragą – TOBULA.

Kad jau užsimenu apie sluoksnius, keliaukim prie jų.

SLUOKSNIAI

1. Pradedame nuo pagrindo, kuriam naudoju migdolų miltus, sviestą, ksilitolį (keiski mėgstamu saldikliu).
Nemažai eksperimentavau būtent dėl šio pirmojo sluoksnio. Taigi turi dvi opcijas: ilgoji ir greitoji. Ilgoji suteikia padukui daugiau tvirtumo, bet jis nėra TAIP stipriai juntamas. Greituoju būdu paruoštas pyragas irgi puikaus skonio, tik kad padas nėra tiek stabilus. Visgi skirtumas nėra toks ryškus, kad reiktų save plakti „nuskubėjus”.

Ilgasis metodas: pirma iškepamas padukas, atvesinamas. Tik pilnai atvėsus, dedami likę sluoksniai ir kepama iš naujo.

Greitasi metodas: suformuojamas padukas, susluoksniuojami ant viršaus kiti ingredientai ir viskas kepama drauge.

2. Maskarponė. Naudoju itališką (arba pietų šalių kilmės). Ne netinka visokie „Galbini”, nes jie realiai tik itališko brando, o gaminama Vokietijoje ar Lenkijoje. Labai rekomenduoju renkantis Markarponė skaityti ne pavadinimą, o tekstą mažomis raidelėmis po sudėtimi, kur nurodoma pieno kilmės šalis. Gerų, kokybiškų galima rasti ir prekybos centruose. Bet reiks investuoti laiko etiketės analizei ;)

Laimo ar citrinos sultys šiame sluoksnyje – būtina. Dar geriau jei papildomai patarkuosi žievelės.

3. Uogienė. Čia jau pagal savo mitybą. Ketininkai gali rinktis avietes, vyšnias ark itokias uogas. Jeigu nesi griežtas šiame reikale, labai rekomenduoju slyvas.
Man dar puikiai sueina spanguolės.

Iš principo faina, kai jaučiasi rūgštelė, todėl čia nesistengiu nusaldinti.

Gali naudoti tiek šviežius vaisius/uogas, tiek šaldytus.
Naudojant šaldytus – nebūtina atitirpinti, skystis belenkuriuo atveju reikalingas, tad tiesiog papildomai nereikės jo pilti.
Svoris irgi – iš akies. Kartais naudoju daugiau, kartais mažiau.

4. Trupiniai trupiniukai. Man jie labai patinka ir nerekomenduoju skipinti šio sluoksnio. Svarbu su delnais sugniaužti mini gumuliukus (nepersistengti smulkiai trupinti), jie sukeps į tvirtesnius „sausainiukus”, kuriais uždengsi paviršių.

---

Šiam kepiniui naudojau įvairiausias kepimo formas. Paskutiniu metu apsistojau ties maždaug 20×30 (kadangi šiuo metu sėdžiu Kipre, tai tiksliai nepasakysiu matmenų). Vėlgi, gali nors ir torto formoje kepti, its up to you ;)
Tik nepamirški įkloti sviestinio popieriaus.

Tai pradėkim!