Paskutiniai mėlynių pasispardymai…
Čia slepiasi mano vaikystės skonis. Tas kurio tiksliai nepameni, bet žinai, jog jis buvo nuostabus. Iki šiol pamenu tą jausmą, o ne patį skonį. Pamenu, kai pririnkome stiklainį mėlynių (o aš tikrai ne ta, kuriai uogavimas prie širdies) ir grįžome virti šios sriubos. Ji vardino ingredientus. Paklausiau, kas yra krakmolas. Ištiesė dubenėlį. Pasakiau, jog labai panašu į sodą, ji sukikeno sakydama na gal truputį.
Ten buvo soda. Ir ji atsidūrė sriuboje vietoj krakmolo.
Šį pisiminimą nešiojuos savyje nuo 6-erių. Kaskart pažvelgus į krakmolą iškyla.
O vakar žvelgdama į kiemu basomis lakstančią savo mergaitę nusprendžiau, jog jau metas pamėginti. Ir pirmą kartą išdrįsau išvirti šią sriubą.
Gal tiksliai vaikystės skonio neatkūriau, bet esmė juk ne tame?
Mums prireiks
Šviežios ar šaldytos mėlynės | 300 gramų (apie 1,5 puodelio)
Žiubsnis cinamono, muskato ir kardamono
Vanduo | 300 ml
Mėgstamas saldiklis | 2 vš
Tapijokos krakmolas (ne soda) | 1 vš (be lentinų mitybai keiski tapijokos krakmolu)
Viskas labai paprasta
Mėlynes su prieskoniais užvirkite vandenyje ir apie 5 minutes kaitinkite ant vidutinio kaitrumo ugnies. Nuimkite ir įmaišykte krakmolą ištirpintą truputyje šalto vandens. Užvirkite ir kaitinkite kelias minutes maišydami. Jeigu sriuba pasirodys per tiršta, įpilkite dar vandens. Leiskite atvėsti iki kambario temperatūros ir įmaišykite saldumo, gerai išmaišykite ir skanaukite visiškai atšalus. Pateikite su jogurtu, grietine, dribsniais, leistinukais, makaronais ar virtais ryžiais.
Pastabos
Ši sriuba, pasirodo kilusi iš Suomijos. :)
