Mes visi turime savo “happy place”. Mano – Pekinas.

Nuo pat vaikystės bent kelis kartus per metus su mama keliaudavom į Pekiną. Ji su reikalais, o aš kaip papildomas bagažas. Kartais iš tiesų tekdavo pabūdi bagažo vietoje, tiesiogine to žodžio prasme. Buvo tokie laikai, kai žmonės į tolimas šalis būdavo gabenami ir kroviniais lėktuvais. Na įsivaizduojate, atskrenda lėktuvas, pilnas prekių, jam reikia gi skristi atgal (nes ką eksportuosi iš Lietuvos?) ir ji prigriebia sau žmonių, kad tuščiam neskristi… Ten nebuvo jokių sėdynių, tuo labiau saugos diržų. Tiesiog didelė tuščia erdvė – visi bėga, grūdasi, tiesia miegmaišius – kad tik užimti kuo daugiau ir kuo „geresnę” vietą per vidurį. Žodžiu, vykdavo kova už būvį ne prie tualetų.
Šiaip šiandien visa tai nelabai protu suvokiama. Buvo absoliučiai nesilaikoma jokių saugos taisyklių – visi norėjo „sutaupyti”.
Kitą kartą prie skųsdamasi Ryanair susimąstysiu.

Bet grįžkim į šiandieną. Pastaruosius kelis metus apleidau tradiciją vizituoti Kinijoje, bet, pripažinsiu, kaskart tampu šiek tiek sentimentali, kai tema paliečia šią šalį.

Mane žavi viskas, pradedant gatvėje besispjaudančiom moterim, rūkymu visur ir visada (netgi liftuose), jų įpročiu nusnūsti viešose vietose baigiant keistom taisyklės, tokiom kaip “negalima tūpėti” (galioja tik užsieniečiam). Pastarąją pastebėjome paaglystėje su drauge Marija vienų atostogų metu, kai mano mama sugalvojo, jog manęs vienos kaip bagažo jai negana. Buvome taip “suintriguotos”, kad žygiuodamos po visus Pekino klubus tūpėmės tik išvydusios kokį apsauginį. Kaip dar patikrinsi, ar tai tiesa? Ir tikrai! Jie vertė mus stotis be jokio konkretaus paaiškinimo.

Įdomu tai, jog šiemet (2015) kelionės metu pastebėjau begale tupinčių vietinių žmonių.
Buvo taip juokinga, kad negalėjau nustoti jų fotografavusi. Kaip ir vyrų, kurie nuo karščio apsiplikina savo pilvus. Kodėl? Nes karšta! Ir nesvarbu, kur tu ar kas tu.

Beje, pradžioj mano vyras manė, kad čia toks “kabinimo” būdas :))

Taigi kalbant apie paskutinę mūsų kelionę į šią šalį: reziumavau ir surašiau keletą patarimų.

Kaip išgyventi Kinijoje

AVIALINIJOS

Su Turkish Airlines laukia viena malonesnių kelionų, tiems, kam svarbu komfortas, malonus aptarnavimas, geras maistas ir tt. (pati nesu skridusi, bet man brolis be galo jas gyrė, o jis Kinijoj dirba, tad išbandęs visus įmanomus skrydžių variantus)
FlyLal – su jumis ne tik kad rusiškai kalbės (aktualu tiems, kas kaip mano mama, angliškai moka tik “Gate” ir “Bloody Mary”), bet ir galėsite parsivežti dvigubai daugiau bagažo nei su kitom avialinijom (40kg). Puikus kainos ir kokybės santykis, ne ką blogiau nei Europietiškos avialinijos.
Beje, kalbant apie “Bloody Mary”… Ar kada kilo klausimas, kodėl sėdus į lėktuvą atsiranda begalinis noras atsigerti pomidorų sulčių? Nepaisant to, kad namuose apie jas pagalvotūmėte paskutinėje vietoje…
Taigi pasirodo buvo atlikti tyrimai ir tam yra gana logiškas paaiškinimas.
Šią vasarą mes skridome su Lufthansa – nieko ypatingo, bet kelionė neprailgo. Patiko, kad galima “checkin” pasidaryti online, kaip su pigiom avialinijom, ir išsirinkti vietas, kur sėdėsite. Nepatiko, kad nesant dažnu keliautoju, neįmanoma pataikyti su gera vieta. Tad checkin online – nepasiteisino mūsų atveju. Dažniausiai į Aziją skrenda gigantiški lėktuvai (dviejų aukštų), eilės po 3 arba 4 žmones, tad skrendant dviese visada turėsite “draugą”. Iš kitos pusės – jeigu pasiseks ar ne sezono metu, galėsite ištiesti kojas.

Taigi šią vasarą mes pasirinkome tokį kelionės po Kiniją maršrutą

-> BEIJING -> XI’AN -> TERRACOTTA -> HUASHAN -> BEIJING.

Šiaip siūlau daugiau nei 3-4 miestų viena kelione nemėginti aprėpti, nebent skrendate keliems mėnesiams.
Beje, visą šį turą aš įveikiau perkopus 3 nėštumo mėnesį, tad nėra nieko neįmanomo!

PEKINAS

Kalbant apie Pekiną, per pastaruosius metus šis miestas itin pasikeitė – tapo daug globalesnis, draugiškesnis Europiečiui turistui. Čia prie tavęs jau nebepribėga vietiniai ir neprašo nusifotografuoti (nebent jie ne vietiniai, o turistai iš aplinkinių miestų užsukę į sostinę). Jeigu anksčiau pagrindinės kalbos buvo kinų arba “ženklų” (arba rusų, priklauso kokiame rajone atsidursit), tai šiandien, palyginus, tikrai nesudėtinga susikalbėti angliškai. Bet čia aš apie Pekiną, kituose miestuose, deja, taip nėra. Taigi siūlyčiau prieš išvykstant į telefoną įsivesti keletą pagrindinių frazių, reikalingų susikalbėti, užsisakyti maisto, paprašyti pagalbos. Taip pat ir pagrindinius lankytinus objektus, kuriuos norite pamatyti, bei viešbučių pavadinimus (hieroglifais, ne Pinyin). Kinai ne tik turi “savo” pavadinimus (pvz. The Great Wall kiniškai turi savo pavadinimą ir paprastas kinas nesupras, kai jam sakysite “the Great Wall”), bet jų kalboje yra daug dialektų, ji paremta fonetika. Ne retai 1skiemuo turi 5reikšmes, viskas priklauso, kaip jį ištarsite. Taigi net jeigu mėginsite atkartoti išgirstą kinišką frazę, tai gali reikšti visiškai kitą dalyką.

Šalyje turizmas orientuotas į vietinius (iš tiesų, kam jiem stengtis dėl tų “kelių” angliakalbių turistų, kai tiek daug vietinių dar nematę savo šalies). Kinija nėra adaptuota europiečiui keliauti savarankiškai: visos nuorodos surašytos hieroglifais (vėlgi tai ryškiausiai pastebima už Pekino ribų, bet ir Pekine nėra taip paprasta).
Keista, tikėjausi, kad po Olimpiados rasiu daugiau gyvenimą aplengvinančių angliškų likučių.
Kita vertus, taip keliauti dar smagiau. Bent jau mums.

Kadangi gyvename online 24/7 visuomenėje, privalau paminėti, kad Kinijoje sudėtinga su WIFI (daug kur skelbiama, jog jis yra, bet veikia toli gražu ne taip kaip Lietuvoje. Kita vertus, ne taip ir daug šalių gali pasigirti “lietuvišku internetu”). Taip pat neveikia Facebook’ai, Youtube ir kita populiari socialinė medija. Bet sklinda kalbos, jog Pekine yra viešbutis, kurio paskutiniame aukšte neveikia „firewall“. Mes asmeniškai iki ten taip ir nenuvykome. Nors planavome.
Gera žinia – nenumirėm per kelias savaites be FB.

Siūlyčiau susižiūrėti Tripadvisor dar Lietuvoje, nors šią vasarą keliaujant po Kiniją puikių patarimų gavau ir iš Foursquare. Viber Kinijoje praktiškai neįmanoma kalbėti – nuolat trūkinėja. Taigi siūlau parsisiųsti WeChat aplikaciją – galėsite nemokamai bendrauti su kuom norit, kiek norit. Bet tam reikia interneto.
Tad patogiausia nusipirkti vietinę kortelę, bus daug pigiau bendrauti, o pasipildyti galima “ant kiekvieno kampo”.

Pinigus išsikeisti geriau Kinijoje – kursas geresnis. Tik nesusigundykite pasinaudoti gatvės “keitėjų” paslaugomis. Siūlyčiau tai daryti banke ir būtinai turėti pasą. Paskutiniu metu pagausėjo padirbtų juanių, ypač stambių kupiūrų, tad nepakenks būti atsargesniais ir turėti visada smulkesnių pinigų. Tarkim, atsiskaitant su taksistais, pvz. paduodi 100, o jis pavarto rankose ir grąžina – “neva neturi grąžos”, o iš tiesų pakiša padirbtą kupiūrą).

Mieste siūlau naudotis metro – paprasta, nebrangu ir gana greita. Nors taxi nebrangūs, bet dėl nuolatinių kamščių galite užtrukti labai ilgai. Be to, kai artimas atstumas, taxistai tiesiog atsisako vežti. Į oro uostą siūlau susiplanuoti kelionę iš anksto ir susitarti su viešbučių administratoriais, kad suorganizuotų jums taksi reikiamai valandai. Ir tai tai negarantuoja, kad laiku išvyksite. Galima ir metro važiuoti ar plaukti laiveliu, bet su lagaminais nepatogu.

Jeigu jau esate Pekine, skirkite truputį daugiau dienų šiam miestui – laikas čia prabėga labai greitai: atstumai milžiniški, tad daug maloniau lankytinus objetus žiūrėti neskubant, mėgaujantis ne tik vaizdais, bet ir vietine kultūra. Be to, tiek gatvėse, tiek parkuose yra į ką pasižiūrėti – kinai labai propaguoja bendruomeniškumą, kultūrinį gyvenimą, todėl neretai čia gatvėse sportuojama, rengiami skirtingi šokiai, pasirodymai, tiesiog savo malonumui.

Lankytini objektai, kuriuos išskirčiau:

Yabao gatvė – gana įdomus prekybinis rajonas, kuriame bazuojasi rusai, slavai, Rytų Europa ir tt.. Žodžiu, “Miss USSR”. Galima įsigyti viso ko ir daug pigiau negu amerikiečių turistams skirtame “the Silk Street” turguje, kuris pastaruoju metu per daug sukomercintas. Prekės visur vienodos, o nusiderėti normaliai įmanoma tik Yabao. Taip pat čia galime nebrangiai pasidaryti kinišką masažą.

Kinijos siena (valanda kelio nuo sostinės) – reikalinga viena diena, geriau išvykti ryte arba vakarop, likus porai valandų iki uždarymo – tada nebus daug turistų. Būtinai nusileiskite žemyn “linksmaisiais kalneliais”!

Kinijos cirkas – tai fantastiška pramoga, skirta ir suaugusiems, ir vaikams. Tikrai verta dėmesio.

Būtinai skirkite vieną vakarą centrinei gatvei Wangfujing. Ten ne tik pasivaikščiosite tarp prabangių parduotuvių, bet ir paragausite gatvėje ruošto maisto. Wangfujing yra gatvytė, kur driekiasi prekystaliai su visokiausiais egzotiniais patiekalais, ruošiamais “ant jūsų akių”. Tik nepamirškite derėtis!

Ne taip dažnai turistų brošiūrose minima, bet tikrai verta dėmesio “Nan Luo Gu Xiang”. Pekinas- dangoraižių miestas, čia nedaug išlaikyto autentiškumo, tad šis rajonėlis lyg senamiestis: išsaugoti (arba atkurti) senieji hutongai, daug mini parduotuvyčių, kavinukių. O šalia yra Hou Hai ežeras, aplink jį verda naktinis vietinių gyvenimas – barai, kavinės, gatvės maistas – europietišką veidą čia retai sutiksi, tad tikrai įdomi patirtis.

Taip pat, Google rasite kalną informacijos apie Uždraustą miestą, Imperatoriškuosius rūmus, Tiananmenio aikštę (verta atstovėti eilę, kad žvilgtelėti į prezidento mumiją), Dangaus šventyklą, na, ir Vasaros rūmus.
Jeigu liks laiko galima aplankyti ir Olimpinį miestelį.

Štai nebloga nuoroda apie tai, ką galima nuveikti Pekine.

Iš tiesų, paprašykite viešbutyje, kad jums duotų žemėlapį ir rekomenduotų kažkokius lankytinus taškus bei paaiškintų kaip ten nusigauti – tam net būna atskiras žmogus arba visada pagelbės “manageris”.
Kalbant apie saugumą – nėra ko nerimaiti, čia greičiausiai saugiau nei bet kokioje kitoje Europos šalyje. Prie lankytinų objektų, metro daug patikros punktų – panašiai kaip oro uoste – skanuoja rankinukus, pirkinius ir kt. Kai kur netgi piršto atspaudus ima. Taigi svarbu planuotis laiką, nes piko valandomis tenka “pastovėti eilėse” prie patikros punktų.

Kelionei po Kiniją, iš miesto į miestą, mes pasirinkome greituosius traukinius – švaru, tvarkinga, patogu ir, palyginus, nebrangu. Bet bilietus reikėtų įsigyti iš anksto (paprašyti vietinių arba nuvyktį į stotį. Pasas yra būtinas).

Xi’An

Xi’An yra Kinijos musulmonų miestas. Labai įdomus ir netikėtas “kultūrinis mišinys”.
Šis didmiestis, man priminė smogu aptrauktą, nuolatinių “pypsėjimų” lydimą Pekiną. Prieš kokius penkis metus.
Susisiekimui patogiausi autobusai, nes mieste didžiuliai kamščiai. Kadangi kelione rikšomis Pekine gali nepavykti pasimėgauti (joms nuo šiol iškelti griežti valdžios reikalavimai), Xi’An’e rasite alternatyvą – “Tuk tukas”.
Lankytinos vietos:
Bell tower, drum tower, Big Wild Goose Pagoda (čia vyksta dainuojančių fontanų šou, kiek pamenu, apie 20:30 val).
Muslim Street – didžiulis maisto turgus. Neeikite ten pavalgę, nes gatvėse gaminamas pasakiško skonio maistas – ne tik prisiragausite, bet ir lauktuvių nusipirksite. Derėkitės. Siūlau nusukti iš pagrindinės gatvės ir patyrinėti siauresnes gatveles –jos mažiau apkrautos turistais, ir šiaip pamatysite vietinių smagybių.
Mes apsistojome “Grand Soluxe International hotel”. Mano atsiliepimas gyvena Tripadvisor.

Iš Xi’An siūlau keliauti pažiūrėti Terracotta kareivių. Beje, aplink tą regioną klesti vienos didžiausių granatų plantacijos, tad didis džiugesys, jeigu “pataikysite į sezoną”.
Ryte sutarėm su viešbučio administracija dėl turo, kainavo apie 130eur dviems (angliakalbis vairuotojas, automobilis, gidas, bilietai , kelionė atgal). Manau, galima ir pigiau išsisukti, jeigu ne paskutinę minutę derinsite kelionę – mieste pilna agentūrų siūlančių tokius turus. Galima keliauti ir su didesne grupe. Jeigu visgi taupote ir nuspręsite keliauti traukiniu, bent jau “išsinuomokite” angliakalbį gidą (toks žmogus kainuoja apie 30eur). Ne tik sužinosite nemažai įdomios informacijos apie Kinijos istoriją, bet taip pat galima išklausinėti viso, kas domina apie Kiniją, ir šiaip gausit naudingų patarimų.
Apie Terracotta mano pilnas atsiliepimas čia. Taip pat, čia neblogas straipsnis.

Vairuotojas mus įsodino gretimame mieste į vietinį autobusą ir su konduktore (taip, pas juos jos dar yra), būriu vietinių, vištomis bei dviem persėdimais nuvykome į kitą “tašką”. Paprastam turistui siūlau grįžti atgal į Xi’An ir iš ten traukiniu važiuoti į Huayin miestą, nes kelionė vietiniu atobusu su keliais persėdimais yra ne mažas iššūkis. Ypač nežinant kalbos.

Huayin: Huashan kalnas.

Mano vieši atsiliepimas apie šią “pramogą” čia.
Dėl viešbučio – šiaip tik išlipus iš autobuso mus užplūdo babytės su pasiūlymais nusipirkti pirštinės (praverčia kopinėjant, bet nebūtina) ir nakvynei. Taip pat, galite vietoje susiorganizuoti nakvynę kalnuose… Tikrai turėtų būti įdomi patirtis. Deja, per booking’a nėra galimybės rezervuoti kambarį kalnuose, o tik pakilus į kalnus. Čia gal labiau nuotykių mėgejams tiktų.

Kad ir kokie esame nuotykių mėgėjai, mes norėjom apsidrausti, tad rezervavome viešbutį per “booking”. Apsistojome čia.
Netoli viešbučio yra restoranų gatvė, turgelis ir didelis supermarket’as.

Mums bilietus į kalnus nupirko viešbučio manager’is. Tripadvisor’e apie jį skalndo legendos, juk tai vienintelis angliškai suprantantis žmogus visame mieste. Patys turbūt labai sudėtingai būtūmėm nusipirkę. Beje, kalnų papėdėje esantis miestas – pramoninis. Gigantiškos gatvės, gamyklų dūmai aplinkui, bet miestelyje yra ir labai mielas “senamiestis”, kuris veda prie didelės šventyklos. Mes, deja, į ją nepatekome-nespėjome. Bet su bilietu į kalnus, šventyklą galėsite apžiūrėti nemokamai. Taip pat neaplenkite mietso aikštės, kur vyksta šokiai, mankštos ir kitos vietinių sutinkamos pramogos.

Pabaigai šiek tiek apie maistą.

Kinai vakarieniauja anksti – apie 17/18val. Pekine jau galima rasti ilgiau veikiančių kavinių ar naktinių maisto prekystalių. Beje, drąsiai ragaukite gatvėje gaminamo maisto, pirkite vaisius, jogurtus! Už Pekino ribų, siūlau pavakarieniauti kuo anksčiau, nes gali tekti mėgautis užpilamais makaronais (beje, jų skonis fantastiškas). Dėl visa pikto, ypač toliau nuo Pekino, turėkite mini maisto žodinėlį – grybai, salotos, vištiena ar pan. Visa kitą mėginkite parodyti gestų kalba – juk taip daug smagiau! 🙂

Kinų maistas yra be gali skanus ir toli gražu ne panašu į tai, ką gauname mūsų “kiniečiuose”- jokių saldžiarūgščių, krakmolingų reikalų. Bet apie tai gal dabar nerašysiu, nes tikrai niekada nebaigsiu šio ir taip netrumpo įrašo. :)) Hot Pot ir Dim Sum’ai, tik keli dalykai kuriuos privaloma paragauti, visa kita atrasite. Tik nebijokit, rodykite pirštais į tai, kas įdomu, ir drąsiai ragaukite. Maistas nėra brangus, tad nebaisu ir “nepataikyti”. Dar vienas įdomesnis ir gana aktualus faktas – paskutinį pusmetį leidžiama į visus restoranus atsinešti savo alkoholį. Jokio mokesčio, atsinešate maišiuke, paprašote stiklinių ar taurių ir mėgaujatės. Jeigu tai “pūtokšlis”, galite ir kibirėlio su ledu pasiprašyti.
Viešbučiuose niekur neužsakinėjome pusryčių. Žinau, kad Kinijoje be galo skanūs vaisiai, be to norisi paragauti kuo daugiau vietinio maisto, tad prekybos centruose arba turguose nusipirkdavome vietinių jogurtų, sojos gėrimų bei egzotiškų vaisių.

P.S. Dar be galo patiko Hong Kong’as ir Sanya (kitaip vadinama kinijos Havajais).

P.P.S. Jeigu norite sužinoti daugiau apie gyvenimą ir keliones Kinijoje, yra fantastiška knyga atskleidžianti tikrąjį šios šalies veidą veidą lietuvės, Vaivos Grainytės, akimis – “Pekino dienoraščiai”. Bei šiuo metu beveik įveikiau Eglės Aukštakalnytės Hansen „Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje.”
Pirmoji meniškesnė, tai žvilgsnis į Kiniją užsienio studentės akimis, labai priminė man tai, kaip aš pažįstu Pekiną iš vaikystės kelionių su mama. Antroji knyga aprepia daugiau istorijos, mokslinių šaltinių ir šiaip jos pagalba sužinosit viską apie kinų kultūrą ir buitį iki mažiausių detalyčių. Tiesa, truputį paliesta ir asmeninė autorės šeimos istorija. Rekomenduoju abi.

Tai tiek šiam kartui. Apačioje jūsų laukia nuotraukų galerija.

Zàijiàn!

—

(Ne)Trumpas keliautojo žodynėlis

Tiesiai (go straight) 一直走 yìzhízŏu
Dešinė – 右拐yòuguăi
Kairė- 左拐zuǒguǎistop (on a street sign) 停 (tíng)
Brangu 贵 (guì)
Kiek kainuoja? 多少钱？ (duōshǎo qián?)
Wc- Cèsuǒ. (tser-swor) 厕所
Gerai ar blogai? Hǎobùhǎo?
nǐ yŏu méi yǒu yīngwén Càidān? – prašau naudoti “taksimetrą”
Norėčiau sumokėti – Wǒ mǎidān。